Į pradžią
El.paštas
Svetainės žemėlapis
Spausdinti
 
Lietuviškai English
Prisijungimo vardas: 
Slaptažodis: 


  Mes:

  VU Onkologijos institutas
  Vėžio informacijos centras

  Santariškių 1 LT-08660
  Vilnius
  Tel. 8-5-278-68-02
  El. paštas: cancer(@)vuoi.lt




 


 

Pagrindinis remėjas:

  Apie VIC     Paciento mokykla     Paramos grupė     Pacientų bendrijos     Parama  
Chirurginis krūties vėžio gydymas

Atliekamos krūtį išsaugančios ir visos krūties pašalinimo operacijos. Chirurginės operacijos apimtis priklauso nuo naviko dydžio, jo vietos krūtyje, ligos stadijos.

Lumpektomija (plati naviko ekscizija)

Krūties navikas pašalinamas chirurginiu būdu kartu su juo pašalinant maždaug 2 cm aplink jį esančių sveikųjų krūties audinių. Šios operacijos metu pašalinama nedidelė krūties audinio dalis – lieka nedidelis randas ir nežymi įduba krūtyje.

 

Visą pašalintą operacinę medžiagą mikroskopu ištiria patologas – svarbu įsitikinti, ar kartu su naviku pašalintuose sveikuosiuose audiniuose nėra įsiskverbusių vėžio ląstelių, t. y. siekiama nustatyti, ar pašalintojo audinių segmento „kraštai švarūs“.

 

Jei pašalinto audinių segmento kraštuose aptinkama vėžio ląstelių, yra didelė ligos atsinaujinimo tikimybė. Tuomet atliekama pakartotina operacija – pašalinamas didesnis audinių segmentas, kartais visa krūtis.

 

Po lumpektomijos paprastai atliekama likusios krūties dalies radioterapija.

 

Kvadrantektomija

Tai panašiai atliekama operacija, tik šalinama daugiau audinių – ketvirtoji krūties dalis su naviku. Susidaręs po operacijos krūties defektas labiau pastebimas, kai krūtys mažos. Po kvadrantektomijos paprastai taip pat atliekama likusios krūties dalies radioterapija.

 

Kai krūtyse mamografinio tyrimo metu ar ultragarsu aptinkami labai nedideli, 1–2 mm skersmens neapčiuopiami mazgeliai, vadinamieji kalcinatai, jų vieta krūtyje gali būti pažymima panaudojant mamografiją, ultragarsą, kartais ir kompiuterinę tomografiją. Chirurgui tai padeda tiksliai pašalinti šiuos pakitimus. Kalcinatus pažymi gydytojas radiologas: kai kontroliuojant ultragarsu ar rentgenu adata pasiekiamas mazgelis, į jos spindį įkišama vedlinė vielutė, kuri adatos spindžiu nustumiama iki mazgelio, adata ištraukiama. Krūtyje lieka vielutė, kurios galas įsmigęs į norimą pašalinti mazgelį. Operacijos metu chirurgui pašalinus krūties segmentą, šis peršviečiamas rentgenu, kad būtų įsitikinta, ar operacija atlikta tiksliai – pašalintame krūties audinyje turi būti matoma vedlinė vielutė. Po to operacinė medžiaga siunčiama į patologijos laboratoriją.

 

Mastektomija

Tai visos krūties pašalinimo operacija. Ši operacija gali būti atliekama, kai:

·        Šalintino segmento apimtis didesnė nei likusi krūties dalis.

·        Krūtyje yra keli vėžio židiniai.

·        Navikas yra už spenelio.

·        Yra nedidelės apimties invazinio vėžio židinys, tačiau yra ir carcinoma in situ židinių.

 

Paprasta mastektomija – pašalinama tik visa krūtis.

Paprasta mastektomija ir apatinio lygmens limfmazgių iš pažasties duobės pašalinimas.

Modifikuota radikalioji mastektomija – šalinama visa krūtis, išsaugant už krūties esančius krūtinės raumenis, ir visi pažasties duobės limfmazgiai.

Radikali mastektomija – šalinama visa krūtis su už krūties esančiais raumenimis bei visi limfmazgiai. Šios apimties operacija atliekama retai.

 

Krūties atkuriamoji operacija (krūties rekonstrukcija) gali būti atliekama iškart po mastektomijos arba vėliau, praėjus tam tikram laikui.

 

Mastektomijos privalumai

·        Paprastai po mastektomijos radioterapija netaikoma, išvengiama šalutinių radioterapijos poveikių.

·        Yra galimybė atlikti krūties rekonstrukciją.

 

Mastektomijos trūkumai

·        Visos krūties pašalinimas sukelia moteriai stresą.

·        Šis kūno defektas sukelia nepasitikėjimą ir trukdo intymų bendravimą.

 

Lumpektomijos su radioterapija privalumai

·        Gydymo efektyvumas nenusileidžia mastektomijos efektyvumui.

·        Krūtis išlieka beveik nepakitusios formos, lieka nežymus randas.

·        Nėra ryškaus kūno defekto, moteris gali intymiai bendrauti nesivaržydama.

 

Lumpektomijos su radioterapija trūkumai

·        Atliekant radioterapiją reikia keletą savaičių kasdien ateiti į ligoninę švitintis. Radioterapijos metu ir kurį laiką po jos juntami pašaliniai gydymo poveikiai.

·        Moterys jaudinasi, kad paliktoje krūties dalyje gali būti likę vėžio ląstelių. Tačiau vėžio atsinaujinimo rizika šiuo atveju nėra didesnė nei po mastektomijos.

·        Radioterapija sukelia šalutinius poveikius: skausmingumą pažasties srityje, pažeidžia plaučius, pakinta krūties apimtis.

 

 

Limfmazgių ištyrimas

Bet kokios krūties operacijos metu paprastai šalinami tos pačios pusės pažasties limfmazgiai. Yra maždaug 20 limfmazgių vienoje pažastyje, nors kiekvienu atveju jų kiekis gali būti šiek tiek skirtingas. Atliekamas visų pašalintųjų limfmazgių mikroskopinis ištyrimas, siekiant nustatyti, ar tarp jų yra pažeistų vėžio. Nuo tyrimo rezultatų priklauso, ar greta operacijos reikės dar kito gydymo – radioterapijos, chemoterapijos, hormonoterapijos.

Jei pašalinami visi pažasties limfmazgiai, ateityje yra rankos patinimo, t. y. limfedemos rizika dėl sutrikdyto limfos nutekėjimo. Ranka tinti gali pradėti praėjus keliems mėnesiams ar keleriems metams po operacijos. Rankos limfedema atsiranda dažniau, kai operacijos metu pašalinami visi pažasties limfmazgiai arba kai po dalies limfmazgių pašalinimo likusieji buvo veikiami radioterapija.

 

 

Sarginio limfmazgio biopsija

Limfmazgis, esantis arčiausiai krūties naviko į kurį pirmiausia smulkiosiomis limfagyslėmis nukeliauja vėžinės ląstelės iš pirminio piktybinio židinio, vadinamas sarginiu (sentinentiniu) limfmazgiu. Dar prieš operaciją nustačius, ar šiame limfmazgyje yra ar nėra vėžio ląstelių, galima nuspręsti, ar reikės šalinti visus kitus pažasties limfmazgius. Jei sarginiame limfmazgyje vėžio ląstelių nėra, tai jų nebus ir kituose limfmazgiuose, todėl pakanka atlikti tik krūties naviko pašalinimo operaciją. Po tokios operacijos mažiau skauda žaizdą, joje nereikia palikti audinių drenavimo vamzdelių, gerokai mažesnis rankos limfedemos pavojus. Jei sarginiame limfmazgyje vėžio ląstelių yra, jų gali būti ir kituose limfmazgiuose, todėl krūties operacijos metu šalinami ir kiti pažasties limfmazgiai arba po operacijos skiriama radioterapija.

Atliekant sarginio limfmazgio biopsiją, pirmiausiai nustatoma šio limfmazgio vieta. Operacijos pradžioje į krūties naviko sritį sušvirkščiama nedidelis kiekis radioaktyvaus skysčio arba mėlynos spalvos dažo medžiagos. Šios medžiagos limfagyslėmis pirmiausia patenka į sarginį limfmazgį. Jei naudojama radioaktyvioji medžiaga, pažasties limfmazgiai skenuojami specialiu aparatu. Aparatas fiksuoja, kur susikaupė radioaktyvioji medžiaga. Tuomet chirurgas žino, kur atlikti sarginio limfmazgio biopsiją. Jei naudojama dažo medžiaga, dažas pirmiausiai susikaupia sarginiame limfmazgyje ir jį nudažo mėlyna spalva – chirurgas atlieka šio limfmazgio biopsiją. Vienu ar kitu būdu atlikus biopsiją, sarginį limfmazgį patologas ištiria mikroskopu ir nustato, ar jis pažeistas vėžio.

Sarginio limfmazgio biopsija kol kas atliekama tik kai kuriose klinikose, dar nėra rutininė procedūra visose klinikose.

 

Po krūties operacijos

Po operacijos pacientės skatinamos kuo greičiau pradėti judėti, keltis iš lovos.

 

Žaizdos drenavimas

Po operacijos (priklausomai nuo operacijos apimties) žaizdoje paliekamas drenavimo vamzdelis, kad audinių skysčių perteklius nesikauptų žaizdos gilumoje, o vamzdeliu ištekėtų į išorę – į prie išorinio vamzdelio galo prijungtą specialų surinktuvą. Drenavimo vamzdelis išimamas po kelių dienų, kai nebėra skysčių susikaupimo žaizdoje pavojaus.

Gydymosi ligoninėje trukmė

Po operacijos priklausomai nuo operacijos apimties ligoninėje tenka pagulėti keletą dienų ar savaitę.

 

Skausmas

Po operacijos būna skausminga krūties žaizdos bei pažasties sritis ir ranka, ypač kai norima ranką pakelti, pasukti. Keletą dienų skauda labiau, paskui palaipsniui skausmingumas mažėja. Pacientėms po operacijos skiriami nuskausminamieji vaistai. Kartais, kai skausmingumas rankoje ar pažasties srityje užtrunka ilgiau, sunku judinti ranką, reikia pasirodyti operavusiam chirurgui. Gali būti, kad gydytojas rekomenduos fizioterapijos procedūras ar paskirs antibiotikus, jei matys, kad skausmą palaiko uždegiminis procesas.

Operuotos srities bei rankos skausmas  praeina palaipsniui, kartais per kelis mėnesius po operacijos.

 

Operacinės žaizdos patinimas

Audiniai aplink operacinę žaizdą pirmomis dienomis būna patinę dėl audinių skysčių susikaupimo. Tai trunka keletą dienų, paskui patinimas išnyksta, nes dalis skysčių išteka per paliktą drenavimo vamzdelį, dalis jų rezorbuojasi savaime. Tačiau kartais audinių skysčiai vis dėlto susikaupia kurioje nors operacijos srities vietoje – susiformuoja vadinamoji seroma. Jei taip atsitinka, seroma turi būti nudrenuota – gydytojas į ją įdeda drenuojamąjį vamzdelį, per kurį skysčiai palaipsniui išteka. Tai gali trukti keletą dienų.

 

Peties sustingimas

Kartais  moterys po krūties operacijos jaučia peties sustingimą, negali laisvai judinti rankos. Sustingimas ryškesnis po mastektomijos nei po mažesnės apimties krūties operacijos. Po operacijos svarbu rankos ir peties sąnario mankšta. Dar ligoninėje pamokoma mankštos pratimų, kuriuos moteris galės atlikti namuose ir viena.

 

Peties lanko srities tirpimas, jautrumo sumažėjimas

Kartais dėl nervų pažeidimo operacijos metu sutrinka peties lanko srities audinių jautrumas, jaučiamas jų tirpimas. Laikui bėgant šie pojūčiai praeina, tačiau kai kurioms moterims, ypač toms, kurioms buvo pašalinti ir pažasties limfmazgiai, gali pasilikti.

 

Krūties protezai

Iš pradžių po krūties pašalinimo operacijos, kol žaizda visiškai nesugijusi, į liemenuką galima įdėti laikiną minkštos medžiagos krūties protezą, vėliau, kai viskas sugyja, galima įsigyti nuolatinį, visiškai atitinkantį moters krūties dydį, formą ir konsistenciją. Protezai gaminami iš sintetinės medžiagos silikono. Jie atitinka kūno odos spalvą.

 

 

Po operacijos moteris į namus sugrįžta išvargusi tiek fiziškai, tiek emociškai, todėl reikia daug ilsėtis, valgyti skanų, įvairų, nesunkiai virškinamą maistą. Moteriai po krūties operacijos negalima kelti ar nešti sunkesnio svorio, keletą savaičių nerekomenduojama vairuoti automobilio.

 

Emocijų nestabilumas po operacijos

Bet kokia krūties operacija gali tapti išbandymu moters gyvenime. Grįžusios į namus

moterys dažnai pajunta nevisavertiškumo jausmą dėl atliktos operacijos. Jų nuotaika tampa  labai prasta. Neretai jas užvaldo prieštaringos emocijos – širdgėla, baimė, pyktis, apmaudas, tačiau kartu atsiranda viltis, kad liga bus pagydyta.

 

Susitaikymas su pasikeitusia kūno išvaizda

Dėl kūno išvaizdos pasikeitimo kartais moteris apima nepasitikėjimo savimimi jausmas. Daugeliui moterų reikia laiko, kad apsiprastų. Moterys ieško būdų, kaip greičiau prisitaikyti prie pasikeitimų. Kai kurios po operacijos iš pradžių save apžiūri būdamos vienos, o kitos prašo artimųjų pagalbos, kai nori pirmą kartą po operacijos apžiūrėti save.

 

Poveikis seksualiniam gyvenimui

Dažnai neigiamos emocijos moterį apėmusios po krūties operacijos pažeidžia jos lytinį gyvenimą. Baimė, kad partneris palies ir pajus jos kūno trūkumą, daro moterį nervingą. Turėtų abu – moteris ir partneris išlaukti, kol bus pasiruošę artimai bendrauti.

Laikui bėgant nesklandumų ir neigiamų emocijų lieka vis mažiau: žaizda sugyja, patinimas išnyksta, randas tampa vis mažiau pastebimas, moteris vis labiau pripranta dėvėti krūties protezą, pamažu grįžta pasitikėjimas savimi.

 

 

«grįžti

 

 

 

 

Paskutinis atnaujinimas: 2008-07-28 11:16

Į viršų

Praneškite mums apie aptiktas klaidas, teikite pastabas ir pasiūlymus. Spauskite čia !


VĖŽIO PROFILAKTIKOS IR ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMOS LIETUVOJE

GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO PREVENCIJOS PROGRAMA (finansavimas ir metodika)
Pagal šią programą 25–60 metų amžiaus moterys turėtų 1 kartą kas 3 metus nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio ikivėžinių pakitimų ar vėžio. video»» 


KRŪTIES VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMA
Pagal šią krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą 50–69 m. amžiaus moterys turėtų nemokamai 1 kartą kas 2 metus atlikti mamografijos tyrimą. video»»

PROSTATOS VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMA
Pagal šią prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą  50-75 m. amžiaus vyrai (o jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas, brolis - nuo 45 metų) 1 kartą kas 2 metus turėtų nemokamai atlikti PSA lygio kraujyje tyrimą. video»»

STOROSIOS ŽARNOS VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMA
Pagal šią storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą  50–74 metų amžiaus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrities gyventojai (vyrai ir moterys) 1 kartą kas 2 metus turėtų atlikti slaptojo kraujo išmatose tyrimą. video»»

TEREIKIA KREIPTIS Į SAVO ŠEIMOS GYDYTOJĄ!

Jei atlikus šiuos tyrimus būtų nustatyta pokyčių, tuomet pacientams būtų atliekami kiti reikalingi tyrimai bei gydymas.

Lankytojų statistika

Nuo: 2007-01-19
Iš viso: 3343328
Šiandien: 422
Dabar: 7

Visa  svetainėje www.vuoi.lt paskelbta informacija yra intelektinė VU Onkologijos instituto nuosavybė.
Draudžiama be raštiško leidimo naudoti ir platinti grafinę bei tekstinę informaciją žiniasklaidos priemonėse bei kitose interneto svetainėse.

© 2010 Vilniaus universiteto Onkologijos institutas.

 

 

 

Sprendimas: Idamas