Į pradžią
El.paštas
Svetainės žemėlapis
Spausdinti
 
Lietuviškai English
Prisijungimo vardas: 
Slaptažodis: 


  Mes:

  VU Onkologijos institutas
  Vėžio informacijos centras

  Santariškių 1 LT-08660
  Vilnius
  Tel. 8-5-278-68-02
  El. paštas: cancer(@)vuoi.lt




 


 

Pagrindinis remėjas:

  Apie VIC     Paciento mokykla     Paramos grupė     Pacientų bendrijos     Parama  
Vėžio žymenys

Vėžio ląstelės intensyviau gamina tam tikras baltymines medžiagas, kurių sveiko, nesergančio organizmo ląstelės gamina labai nedaug. Šias medžiagas, atlikus tyrimus, galima aptikti kraujyje. Jos vadinamos vėžio žymenimis.

Sveiko žmogaus kraujyje aptinkami nedideli kiekiai įvairių vėžio žymenų. Sergant vienokiu ar kitokiu vėžiu, jo ląstelės ima intensyviai išskirti atitinkamus vėžio žymenis, tuomet kraujyje jų aptinkama daugiau – lygis viršija normalų.

Vėžio žymenų lygis kraujyje gali padidėti sergant ne tik onkologinėmis ligomis, bet ir kai kuriomis kitomis nepiktybinėmis ligomis ar gerybiniais navikais.

Kartais ir sergant vėžiu navikas negamina vėžio žymenų, kraujyje jų lygis nebūna padidėjęs.  

Kada naudojami vėžio žymenų kiekio kraujyje tyrimai: 

  • Nustatant, ar nėra įtarimo dėl atitinkamo organo vėžio
  • Įvertinant vėžio gydymo efektyvumą
  • Stebint pacientus po onkologinės ligos gydymo dėl ligos recidyvavimo ar progresavimo

Labai svarbu žinoti, kad vėžio diagnozei nustatyti nepakanka fakto, kad paciento kraujyje padidėjęs vieno ar kito vėžio žymens kiekis. Gal žymens kiekis padidėjo ne dėl vėžio, bet dėl kitos priežasties ir priešingai – žmogus gal jau serga vėžiu, o žymens kiekis  kraujyje – nepadidėjęs. Todėl, aptikus padidėjusį kokio nors žymens kiekį kraujyje, galima tik įtarti vieną ar kitą piktybinę ligą, kurios buvimą būtina įrodyti atlikus kitus reikiamus tyrimus.  

Reikia pabrėžti, kad pagrindinis vėžio žymenų tyrimų panaudojimo tikslas – stebėti ar, užbaigus visą numatytą paciento gydymą, liga neatsinaujina, bei įvertinti vėžio gydymo efektyvumą.  

Kaip minėta, kai organizme atsiranda piktybinių ląstelių, kurios gamina vėžio žymenis, šių žymenų kiekis kraujyje būna padidėjęs. Po gydymo, kai vėžio židinys ar židiniai pašalinti operacijos būdu ar sunaikinti chemoterapijos, spindulinio ar hormoninio gydymo metodais, nebelieka ląstelių, kurios gamintų tuos ar kitus vėžio žymenis. Todėl iki gydymo padidėjęs vėžio žymens lygis po gydymo palaipsniui ima mažėti ir pasiekia normą, kartais net 0. Jei, praėjus tam tikram laikotarpiui, liga atsinaujina ar atsiranda naviko metastazių, atitinkamų vėžio žymenų lygis kraujyje vėl ima didėti.

Svarbu ir tai, kad vėžio žymenys „praneša“ apie galimą ligos atsinaujinimą, t.y. pradeda palaipsniui didėti jau tada, kai pacientas dar nejaučia jokių ligos simptomų, o kitais tyrimais atsinaujinusios ligos židinių neaptinkama. Štai dėl šių priežasčių buvusiems onkologiniams ligoniams po gydymo, be kitų tyrimų, rekomenduojama periodiškai tirti vėžio žymenis tikintis, kad taip bus anksti ir laiku nustatytas ligos atsinaujinimas ar progresavimas. Aptikus padidėjusį vėžio žymenų kiekį (priklausomai nuo naviko lokalizacijos), pacientas papildomai tiriamas, ieškoma galimai atsinaujinusios ligos židinių. Kai reikiamais tyrimais patvirtinama, kad liga progresuoja, pacientui skiriamas atitinkamas gydymas. 

Vėžio žymenys tiriami siekiant įsitikinti, ar skiriamas gydymas efektyvus. Jei, naviką pašalinus operacijos metu, atitinkamas vėžio žymuo greitai nesumažėja iki normos ar net pradeda didėti, tai reiškia, kad jis nebuvo radikaliai (visas) pašalintas arba jau yra vėžio metastazių. Jei taikant chemoterapiją vėžio žymens kiekis kraujyje nemažėja, gal net didėja, tai leidžia manyti, kad būtent ši chemoterapija yra neefektyvi. Visais tokiais ir panašiais atvejais gydymo taktika peržiūrima, gali būti keičiama.  

Jei pacientui, sirgusiam ar sergančiam konkrečia onkologine liga, gydymo metu ar po gydymo pradeda didėti tai ligai būdingo vėžio žymens kiekis kraujyje, galima įtarti, kad gydymas neefektyvs ar kad liga atsinaujino bei progresuoja.  

Aptikus tariamai sveikam pacientui padidėjusias kai kurių vėžio žymenų reikšmes ir toliau atlikus detalų atitinkamų organų (priklausomai nuo to, koks žymuo buvo padidėjęs) ištyrimą, gali būti nustatyta ankstyvos stadijos piktybinė liga. Tuo pagrįsta, pavyzdžiui, Lietuvoje vykdoma prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa – visiems nuo 50 iki 75 metų amžiaus vyrams ir vyrams nuo 45 metų amžiaus, jei jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu, kas 2 metus turi būti atliekamas prostatos vėžio žymens PSA kiekio kraujyje tyrimas. Jei atlikus šį tyrimą aptinkamas padidėjęs PSA kiekis, tuomet programa numato tolesnį ištyrimą, kad būtų nustatyta, ar pacientas serga prostatos vėžiu. Daliai iš pacientų, kuriems buvo aptiktas padidėjęs PSA lygis, po detalesnio ištyrimo prostatos vėžio diagnozė pasitvirtina. Labai svarbu tai, kad tokiu būdu prostatos vėžys vis dažniau aptinkamas ankstyvos stadijos.  

Vėžio žymenys, kurių kiekis kraujyje tiriamas dažniausiai:

• Prostatos specifinis antigenas (PSA) – padidėjęs PSA lygis kraujyje leidžia įtarti prostatos vėžį ir paskatina atlikti kitus tyrimus siekiant nustatyti, ar yra prostatos vėžys. Todėl PSA nustatomas ne tik vyrams, turintiems nususkundimų prostata. Siekiant nustatyti prostatos vėžį ankstyvos stadijos, tyrimą tikslinga atlikti ir neturintiems nusiskundimų prostata vyrams. Tyrimas naudojamas ir gydymo efektyvumą bei ligos eigą po gydymo stebėti.

• Kiaušidžių vėžio žymens (Ca 125) kiekis dažniausiai padidėja sergant epiteline kiaušidžių adenokarcinoma. Nustatytas padėjęs jo kiekis kraujyje paskatina detaliau ištirti kiaušides ir daliai pacienčių aptikti ankstyvų stadijų kiaušidžių vėžį. Nustatyti žymens kiekį kraujyje gali būti naudinga tiek pirminei kiaušidžių vėžio diagnostikai, tiek ligos gydymo efektyvumui bei ligos eigai po gydymo stebėti.

• Karcinoembrioninis antigenas (CEA) – jo kiekis kraujyje tiriamas atliekant daugelio vėžio rūšių klinikinį stebėjimą (tai nespecifinis žymuo nustatant pirminį naviką, tačiau jis įrodo patį piktybinį procesą, naudojamas kartu su specifiniais vėžio žymenimis). Dažniausiai tiriamas stebint skrandžio, žarnyno, krūtų, plaučių, kasos navikus po gydymo. CEA tyrimas laikomas geriausiu neinvaziniu metodu storosios ir tiesiosios žarnos vėžiui stebėti, jo eigai prognozuoti. Pooperaciniu periodu šis tyrimas kartais yra jautresnis parametras negu kompiuterinė tomografija ar endoskopija. Rūkaliams šis žymuo gali būti padidėjęs ir nesant onkologinės ligos.

• Skrandžio vėžio žymuo Ca 72-4 – pasirinktinas stebėti skrandžio, mukozinės kiaušidžių karcinomos bei virškinimo trakto vėžio eigai stebėti gydymo metu.

• Krūtų vėžio žymuo (Ca 15-3) – pagrindinės jo tyrimo indikacijos yra sergančiųjų krūties vėžiu tikrinimas gydymo metu ir stebėjimas po gydymo dėl ligos recidyvo bei metastazių.

• Kasos vėžio ir virškinamojo trakto navikų žymuo Ca 19-9. Tai labai specifinis kasos ir tulžies takų karcinomos žymuo. Kiekvienam vyresniam nei 45 m. amžiaus pacientui, kuris turi negalavimų viršutinėje pilvo dalyje (skausmas, diskomfortas, spaudimas), rekomenduojama atlikti šį tyrimą. Šio žymens kiekį verta nustatyti, jeigu lneaiškūs, neryškūs ligos požymiai tęsiasi dvi tris savaites, o jokių akivaizdžių patologinių procesų surasti nepavyksta.

• Kepenų karcinomos ir sėklidžių vėžio žymuo alfafetoproteinas (AFP) – naudingas tiriant pacientą dėl pirminio kepenų vėžio, kuris dažniausiai išsivysto sergantiesiems kepenų ciroze ar lėtiniu hepatitu, taip pat stebint ligos eigą. AFP pasirinktinas kaip vienas iš metodų, padedančių nustatyti sėklidžių vėžį, o ypač stebėti jo eigą.

• Lytinių ląstelių navikų ir trofoblastinių ligų žymuo chorioninis gonadotropinas (β-hCG) – jo kiekio kraujyje tyrimas atliekamas kaip vienas iš būdų, padedančių nustatyti embrioninių ląstelių, ypač sėklidžių, navikus, taip pat ligos eigai stebėti. Žymens kiekis padidėja ir esant trofoblastiniams placentos navikams.

 Diferencijuoto skydliaukės vėžio žymuo tiroglobulinas (TG) – jo kiekio kraujyje tyrimas naudojamas diferencijuoto skydliaukės vėžio diagnostikoje (papiliarinė-folikulinė karcinoma), o ypač  stebėti šio vėžio eigą.

 Dimerinis baltymas (S 100) – aptinkamas daugelyje melanomos ląstelių, jo kiekis kraujyje tiriamas gydant pacientus, sergančius piktybine melanoma. Gali būti naudingas patvirtinant melanomos recidyvą.

 Bendrasis prokolageno tipo propeptidas (P1NP) – tikrasis kaulų formavimosi žymuo, kraujyje atsiranda formuojantis kolagenui, sudarančiam 90 proc. kaulų masės. P1NP kiekio kraujyje tyrimas leidžia nustatyti ankstyvąsias prostatos bei kitų vėžių metastazes kauluose anksčiau negu tai įmanoma naudojant kaulų scintigrafiją.

Nauji vėžio žymenys:

•  Epitelinio kiaušidžių vėžio žymuo HE 4 (norma - iki 140 pmol/l) – skirtas įvertinti epitelinio kiaušidžių vėžio riziką moterims, kurioms aptikti dariniai mažąjame dubenyje, jo ankstyvai diagnostikai. Vėžio žymuo HE 4 tiksliau už žymenį Ca 125, ypač I-os epitelinio kiaušidžių vėžio stadijos atveju, padeda atskirti gerybinius kiaušidžių darinius nuo vėžio. Vienas vėžio žymuo HE 4 ar kartu su žymeniu Ca 125 naudojami epitelinio kiaušidžių vėžio eigos stebėsenai gydymo metu ir po jo.

 

Vėžio žymenų norminiai dydžiai. pdf

 

Į viršų

Praneškite mums apie aptiktas klaidas, teikite pastabas ir pasiūlymus. Spauskite čia !


VĖŽIO PROFILAKTIKOS IR ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMOS LIETUVOJE

GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO PREVENCIJOS PROGRAMA (finansavimas ir metodika)
Pagal šią programą 25–60 metų amžiaus moterys turėtų 1 kartą kas 3 metus nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio ikivėžinių pakitimų ar vėžio. video»» 


KRŪTIES VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMA
Pagal šią krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą 50–69 m. amžiaus moterys turėtų nemokamai 1 kartą kas 2 metus atlikti mamografijos tyrimą. video»»

PROSTATOS VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMA
Pagal šią prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą  50-75 m. amžiaus vyrai (o jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas, brolis - nuo 45 metų) 1 kartą kas 2 metus turėtų nemokamai atlikti PSA lygio kraujyje tyrimą. video»»

STOROSIOS ŽARNOS VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMA
Pagal šią storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą  50–74 metų amžiaus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrities gyventojai (vyrai ir moterys) 1 kartą kas 2 metus turėtų atlikti slaptojo kraujo išmatose tyrimą. video»»

TEREIKIA KREIPTIS Į SAVO ŠEIMOS GYDYTOJĄ!

Jei atlikus šiuos tyrimus būtų nustatyta pokyčių, tuomet pacientams būtų atliekami kiti reikalingi tyrimai bei gydymas.

Lankytojų statistika

Nuo: 2007-01-19
Iš viso: 3461060
Šiandien: 2686
Dabar: 28

Visa  svetainėje www.vuoi.lt paskelbta informacija yra intelektinė VU Onkologijos instituto nuosavybė.
Draudžiama be raštiško leidimo naudoti ir platinti grafinę bei tekstinę informaciją žiniasklaidos priemonėse bei kitose interneto svetainėse.

© 2010 Vilniaus universiteto Onkologijos institutas.

 

 

 

Sprendimas: Idamas