Į pradžią
El.paštas
Svetainės žemėlapis
Spausdinti
 
Lietuviškai English
Prisijungimo vardas: 
Slaptažodis: 


  Mes:

  VU Onkologijos institutas
  Vėžio informacijos centras

  Santariškių 1 LT-08660
  Vilnius
  Tel. 8-5-278-68-02
  El. paštas: cancer(@)vuoi.lt




 


 

Pagrindinis remėjas:

  Apie VIC     Paciento mokykla     Paramos grupė     Pacientų bendrijos     Parama  
Ikivėžiniai pokyčiai ir gimdos kaklelio vėžys

Gimdos kaklelio vėžys išsivysto iš pakitusių gimdos kaklelio gleivinės epitelinių ląstelių. Pradžioje ląstelės pakinta ir tampa nebenormalios (atipinės), tačiau jos dar nėra vėžinės. Tokie pokyčiai kartais išnyksta savaime, bet kartais ima vystytis toliau. Tai gali trukti net 10–20 metų, kol galų gale išsivysto vėžys. Kitaip tariant, ląstelių pokyčiai, kol išsivysto piktybinis navikas, yra ikivėžiniai.

 

Gimdos kaklelio plokščiojo epitelio ląstelių ikivėžiniams pokyčiams apibūdinti dabar vartojami terminai ,,nežymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai’’ – tarptautinė santrumpa LSIL (angl. low grade sguamous intraepithelial lesion) ir ,,žymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai’’ - tarptautinė santrumpa HSIL (high grade sguamous intraepithelial lesion). Šie pokyčiai nustatomi atlikus PAP testą (gimdos kaklelio ląstelių citologinį tyrimą) – specialia mentele ar šepetėliu švelniu brūkštelėjimu nuo gimdos kaklelio paimama paviršinių ląstelių, jos užtepamos ant stiklelio, gautas tepinėlis ištiriamas mikroskopu.

 

Vadovaujantis Bethesda sistema, LSIL ir HSIL pokyčiai dar įvertinami ir aprašomi kaip nedidelio, vidutinio ar didelio laipsnio pokyčiai. Manoma, jog ši sistema informatyvesnė už senąją, kurioje buvo naudojamos klasės – nuo 1 iki 5 (1 klasei priklausė normalios ląstelės, o 5 – invazinis vėžys). Moterys gali paprašyti gydytojo paaiškinti joms, pagal kurią sistemą buvo aprašyti jų PAP testo rezultatai.

Žymūs intraepiteliniai pokyčiai (HSIL), kaip ir nežymūs (LSIL), būna tik pačiose epitelinėse kaklelio ląstelėse ir už jų ribų dar neišplitę. Tokie pakitimai dažniau randami 30–40 metų moterims, bet galimi ir jaunesnėms.

 

 

Jei atlikus PAP testą nustatomi LSIL ar HSIL pokyčiai, gali būti atlikta gimdos kaklelio biopsija, t.y. paviršinių ir gilesnių kaklelio audinių išpjovimas ir jų po specialaus paruošimo ištyrimas mikroskopu. Ląstelių ikivėžiniams pokyčiams apibūdinti čia vartojamas terminas „gimdos kaklelio intraepitelinė neoplazija“, kurios tarptautinė santrumpa – CIN. Nežymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai žymimi CIN1, žymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai - CIN2, CIN3 arba CIS –  carcinoma in situ.

 

Nustatyta, kad ikivėžinius pokyčius ir vėžį dažniausiai sukelia į gimdos kaklelio gleivinės epitelio ląsteles pakliuvusi žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Žmogaus papilomos virusų yra daug tipų. Vieni iš jų kelia mažą, kiti didelę gimdos kaklelio išsivystymo riziką. Didžiausia vėžio rizika, kai gimdos kaklelis infekuotas 18 ar 16 tipo ŽPV.

 

Nežymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai (LSIL) dažniausiai susiję su įvairių tipų (didelės ir mažos rizikos) žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija gimdos kaklelyje. Apie 60 proc. moterų, kurioms nustatyti nežymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai (LSIL), yra infekuotos didelės rizikos grupės ŽPV, tačiau daugiau nei 30 proc. jų ŽPV nerandama. Daugumai nežymūs pokyčiai gali išnykti savaime per 3 metus, tik 15–25 proc. moterų per 2–4 metus iš nežymių išsivysto žymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai (HSIL). Jei gimdos kaklelis infekuotas 16 tipo žmogaus papilomos virusu, ląstelių pokyčiai iš nežymių į žymius vystosi daug greičiau, negu esant kito tipo ŽPV infekcijai kaklelyje.

 

Kiti rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas, hormonai ar imuninės sistemos sutrikimai gali turėti įtakos ikivėžinių pokyčių supiktybėjimui ir vėžio progresavimui.

 

Nežymūs gimdos kaklelio epitelio pokyčiai dažniausiai gali atsirasti 25–35 metų amžiaus moterims, bet pasitaiko ir vyresnėms.

 

Žymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai (HSIL) gali vystytis iš nežymių (LSIL). Tačiau esant didelės vėžio rizikos tipų žmogaus papilomos virusų infekcijai kaklelyje (ŽPV 16 ar 18), iš karto gali vystytis didelio laipsnio pokyčiai. Pasirodė, kad iš visų nustatytų žymių plokščialąstelinių intraepitelinių pokyčių (HSIL) atvejų, 90 proc. moterų gimdos kaklelis buvo infekuotas didelės vėžio rizikos ŽPV tipais. Savaiminis žymių plokščialąstelinių intraepitelinių pokyčių išnykimas – retas reiškinys. Apie 33–50 proc. jų vystosi į invazinį vėžį, jei yra negydomi. Tačiau šis procesas gali trukti daugelį metų.

 

TAI SVARBU! Jeigu visos moterys reguliariai tikrintųsi pas ginekologą ir joms būtų atliekamas PAP testas, dauguma ikivėžinių pokyčių būtų nustatomi ir pagydomi nespėjus išsivystyti vėžiui. Taip būtų užkirstas kelias invaziniams navikams atsirasti. Invazinis navikas gali būti aptiktas ankstyvosios stadijos, kai jį dar galima išgydyti.

 

Dubens organų apčiuopaGinekologinio tyrimo metu gydytojas atlieka dubens organų apčiuopą bei lyties organų apžiūrą. Dubens organų apčiuopos metu gydytojas ranka per pilvo sieną apčiuopia gimdą, makštį, kiaušides, kiaušintakius, šlapimo pūslę ir tiesiąją žarną. Stengiamasi nustatyti, ar nėra pakitusi minėtų organų įprastinė vieta, jų dydis, konsistencija, forma, ar nėra susiformavusių papildomų darinių ir kt. Išorinių lyties organų apžiūrai naudojami makšties skėtikliai makščiai išplėsti, kad būtų galima geriau apžiūrėti viršutinę jos dalį ir gimdos kaklelį.

Reguliariai tikrintis (dubens organų apčiuopa ir apžiūra, PAP testas) turėtų visos vyresnės nei 18 metų moterys. Tos, kurių rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu didesnė, turėtų ypač atidžiai vadovautis gydytojo patarimais dėl tikrinimosi. Moterys, kurioms buvo atlikta histerektomija (gimdos kūno ir kaklelio šalinimo operacija), dėl dubens apžiūros ir PAP testo turėtų pasitarti su gydytoju.

 

PAP testas – tai nesudėtingas, neskausmingas tyrimas, atliekamas siekiant nustatyti, ar yra ikivėžinių pokyčių epitelio, dengiančio gimdos kaklelį ir išklojantį kaklelio kanalą, ląstelėse. Šis testas moteriai turėtų būti atliekamas tarp menstruacijų (geriausias laikas – praėjus 10–20 dienų nuo pirmosios menstruacijų dienos). Maždaug 2 dienas prieš PAP testą moteris turi neplauti makšties, nenaudoti spermicidinių kremų, putų bei gelių, vaginalinių medikamentų (išskyrus nurodytus gydytojo).

 

Pap testasPAP testą gali atlikti gydytojas ginekologas arba pirminiame sveikatos priežiūros centre dirbantis šeimos gydytojas. Paimti ląstelių medžiagos nuo gimdos kaklelio ir iš kaklelio kanalo naudojama mentelė ir/ar mažas šepetėlis (šluotelė) (žr. pav.). Paimta medžiaga mentele, šepetėliu užtepama ant stiklinio padėkliuko, gaunamas gimdos kaklelio ląstelių tepinėlis, kuris, kad nenusitrintų, užfiksuojamas papurškus specialaus aerozolio ar trumpam pamerkus padėkliuką su tepinėliu į spiritą. Taip paruoštas tepinėlis nusiunčiamas į laboratoriją ištirti, ar yra pakitusių ląstelių, t. y. atliekamas gimdos kaklelio citologinis tyrimas. 

 

Šiuo metu daugelyje išsivysčiusių šalių, o nuo 2004 metų ir Lietuvoje, siekiant sumažinti moterų sergamumą gimdos kaklelio vėžiu bei mirtingumą nuo jo, vykdomos gimdos kaklelio patikros atrankinės programos. Vykdant programą Lietuvoje, 30–60 metų amžiaus moterims nemokamai 1 kartą kas 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tyrimas (Pap testas). Atliekant šį tyrimą, siekiama atrinkti tas moteris, kurių gimdos kaklelio ląstelėse aptinkama ikivėžinių pokyčių. Šios moterys siunčiamos gydytis. Išgydžius ikivėžinius gimdos kaklelio pokyčius, išvengiama vėžio.

 

Pastaraisiais metais pasaulyje tyrinėjamos ir žmogaus papilomos viruso dezoksiribonukleininės rūgšties (ŽPV DNR) testo, kaip alternatyvaus gimdos kaklelio patikros būdo, panaudojimo galimybės bei efektyvumas. Taip pat tiriama galimybė atlikti ŽPV skiepus kartu derinant juos su atrankine patikra. Pastaruoju metu jau ruošiami ir citologiniai skystų terpių preparatai –  ląstelės, paimtos nuo gimdos kaklelio, dedamos į skystą terpę. Tiriant tokius preparatus įmanoma aptikti ne tik ląstelių pokyčius, bet kartu iš tos pačios medžiagos nustatyti ir ŽPV DNR.

 

Ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių gydymas

 

European Cervical Cancer assotiation

 

 

« grįžti

 

 

Į viršų

Praneškite mums apie aptiktas klaidas, teikite pastabas ir pasiūlymus. Spauskite čia !


VĖŽIO PROFILAKTIKOS IR ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMOS LIETUVOJE

GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO PREVENCIJOS PROGRAMA (finansavimas ir metodika)
Pagal šią programą 25–60 metų amžiaus moterys turėtų 1 kartą kas 3 metus nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio ikivėžinių pakitimų ar vėžio. video»» 


KRŪTIES VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMA
Pagal šią krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą 50–69 m. amžiaus moterys turėtų nemokamai 1 kartą kas 2 metus atlikti mamografijos tyrimą. video»»

PROSTATOS VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMA
Pagal šią prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą  50-75 m. amžiaus vyrai (o jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas, brolis - nuo 45 metų) 1 kartą kas 2 metus turėtų nemokamai atlikti PSA lygio kraujyje tyrimą. video»»

STOROSIOS ŽARNOS VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMA
Pagal šią storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą  50–74 metų amžiaus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrities gyventojai (vyrai ir moterys) 1 kartą kas 2 metus turėtų atlikti slaptojo kraujo išmatose tyrimą. video»»

TEREIKIA KREIPTIS Į SAVO ŠEIMOS GYDYTOJĄ!

Jei atlikus šiuos tyrimus būtų nustatyta pokyčių, tuomet pacientams būtų atliekami kiti reikalingi tyrimai bei gydymas.

Lankytojų statistika

Nuo: 2007-01-19
Iš viso: 3476894
Šiandien: 3060
Dabar: 23

Visa  svetainėje www.vuoi.lt paskelbta informacija yra intelektinė VU Onkologijos instituto nuosavybė.
Draudžiama be raštiško leidimo naudoti ir platinti grafinę bei tekstinę informaciją žiniasklaidos priemonėse bei kitose interneto svetainėse.

© 2010 Vilniaus universiteto Onkologijos institutas.

 

 

 

Sprendimas: Idamas