|
Vėžio registras yra populiacinis registras, kurio tikslas – užtikrinti piktybinių navikų registraciją visoje Lietuvoje. Lietuvos vėžio registras pastaruoju metu funkcionuoja kaip Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro Apskaitos skyriaus populiacinė vėžio informacinė sistema (PVIS), sistemingai registruojanti susirgimus bei mirtis nuo vėžio. Vėžio registre yra kaupiami duomenys apie susirgimus piktybiniais navikais Lietuvoje bei mirtis dėl jų. Šiuo metu Vėžio registro duomenų bazėje sukaupta informacija apie onkologinius susirgimus Lietuvoje nuo 1978 metų.
Pagrindinės Vėžio registro funkcijos yra:
-
duomenų apie susirgimus piktybiniais navikais Lietuvoje bei mirtis dėl jų kaupimas;
-
sergamumo ir mirtingumo nuo piktybinių navikų bei onkologinių ligonių išgyvenamumo įvertinimas;
-
piktybinių navikų paplitimo, sergamumo ir mirtingumo pokyčių tyrimai.
Vėžio registro duomenų bazė – tai personalinių kompiuterių tinklo pagrindu veikianti informacinė sistema, suformuota naudojant apskaitos dokumentus: “Pranešimas apie pirmą kartą nustatytą piktybinio naviko diagnozę” (forma Nr.090/a) bei “Medicininis mirties liudijimas” (forma Nr.106/a).
Pastaraisiais metais gaunama daugiau nei 17 000 pranešimų apie naujai diagnozuotus piktybinius navikus. Statistikos departamente surenkami mirties liudijimai – papildomas duomenų šaltinis sergamumo duomenų bazei papildyti ir onkologinių ligų registracijos kokybei kontroliuoti, taip pat ir onkologinių ligonių mirties faktui, datai, mirties priežasčiai nustatyti jau užregistruoto piktybinio susirgimo atveju. Sergamumo duomenys papildomi duomenimis iš Valstybinio patologijos centro.
Nuo 1998 metų Vėžio registras naudoja dešimtosios peržiūros Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (TLK-10) diagnozei koduoti ir trečiosios redakcijos Tarptautinę onkologinių ligų klasifikaciją (ICD-O-3) naviko topografijai ir morfologijai koduoti (nuo 2000). Nuo 2003 metų, atsižvelgiant į tarptautinio Vėžio tyrimo centro rekomendacjas, pradėta fiksuoti ne tik naviko morfologinę formą, bet ir jo diferenciacijos laipsnį (G). Proceso išplitimas nurodomas pagal TNM klasifikaciją.
Vėžio registre sukauptų duomenų pagrindu rengiamos metinės ataskaitos apie pirmą kartą nustatytus piktybinius navikus (forma Nr.12) bei onkologinių ligonių kontingentus (forma Nr.24).
Nuo 1994 metų kasmet išleidžiamas informacinis leidinys “Pagrindiniai onkologinės pagalbos rezultatai Lietuvoje”, parengtas šių statistinių ataskaitų duomenų pagrindu.
Nuo 1993 metų registras yra Tarptautinės vėžio registrų asociacijos narys (International Association of Cancer Registries).
Nuo 1998 metų periodiškai pateikiami duomenys Tarptautinio vėžio tyrimo centro leidiniui “Vėžys penkiuose kontinentuose” (Cancer Incidence in Five Continents).
Taip pat Vėžio registro pateikti duomenys publikuojami elektroniniuose Tarptautinės vėžio registrų asociacijos leidiniuose.
Lietuvos Vėžio registras taip pat yra Europos vėžio registrų asociacijos (European network of Cancer registrines) narys. Lietuvos duomenys reguliariai patenka į šios asociacijos sukurtą ir nuolatos papildomą duomenų bazę EUROCIM.
ISTORIJA
1931 metais J. Jaržemskis paskelbė pirmuosius statistinius duomenis, kuriais siekė specialiai analizuoti vėžio paplitimą Lietuvoje 1925–1929 metais. Kadangi iš esmės tai buvo hospitalinė statistika, jis naudojo nuotolio koeficientą, jei ligoniai būdavo atvykę iš tolimų Lietuvos vietų, t.y. manyta, kad tokie ligoniai į Kauno klinikas patekdavo rečiau ir ne visi. Tuo metu daugiausia sergančių vėžiu ligonių buvo nustatyta Utenos, Mažeikių ir Rokiškio apskrityse.
1945 metais Lietuvoje buvo pradėta naudoti Sovietų Sąjungos onkologinės pagalbos sistema. Teoriškai ji buvo darni ir onkologinių įstaigų tinklas (onkologiniai kabinetai, dispanseriai, institutai) apėmė visa šalį (respublikos, sritys, rajonai). Buvo ruošiami kadrai, įstaigos aprūpinamos būtinais įrengimais, bet, žinoma, nevienodai gerai visoje šalyje. Iki 1953 metų privaloma onkologinių susirgimų registracija buvo vykdoma tik tuose miestuose, kur buvo onkologinės įstaigos.
Lietuvoje pokario metais pirmuoju vyriausiuoju onkologu buvo M. Kučarovas, kuris 1945 metais paskelbė iki tol geriausiai sutvarkytą sergamumo vėžiu ir mirtingumo nuo jo statistiką. Jis nurodė, kad iki II pasaulinio karo mirtingumas nuo vėžio Lietuvos dideliuose miestuose nesiskyrė nuo mirtingumo daugelyje kitų šalių. Po to dar daugiau kaip 10 metų nebuvo tinkamos onkologinės statistikos, t.y. nebuvo sergamumo piktybiniais navikais rodiklių net pagal lytį ir amžių bei dokumentų, pagal kuriuos populiaciniu lygiu būtų galima įvertinti onkologinę situaciją. Hospitalinė navikų statistika naujų epidemiologinių tyrimų poreikių patenkinti negalėjo. Padėtis tapo geresnė, kai Eksperimentinės medicinos ir onkologijos instituto onkologijos padalinys 1957 metais buvo reoganizuotas į Onkologijos mokslinio tyrimo institutą ir jame kartu buvo įkurtas Organizacinis metodinis ir navikų epidemiologijos skyrius su vėliau prie jo įsteigtu Vėžio registru.
Ilgai Lietuvoje dažniausia vėžio lokalizacija buvo skrandis ir sergamumas šia liga didėjo iki 1964 metų. Šios ligos epidemiologiniams tyrimams buvo skiriama daugiausia dėmesio (ištirti paplitimo ypatumai, dinamika, rizikos faktoriai). Lietuvoje veikė Sąjunginis skrandžio vėžio epidemiologijos tyrimų koordinavimo centras. Vėliau prisidėjo kiti virškinamojo trakto vėžio epidemiologiniai tyrimai, kuriuos atliko ir jiems vadovavo instituto Navikų epidemiologijos skyriaus vedėjas M. Stukonis. Nuo 1960 metų pradėti odos ir lūpos vėžio epidemiologiniai tyrimai, kuriuos vykdė V. Glinskienė. Savo darbais ir tyrimais ji daug prisidėjo įdiegiant mažąją statistinių darbų mechanizaciją, skaičiavimo techniką ir organizuojant Lietuvos vėžio registrą. 1974 metais plaučių vėžio epidemiologinius tyrimus pradėjo onkoepidemiologas R.Gurevičius. Buvo atskleisti svarbūs plaučių vėžio paplitimo ypatumai šalies rajonuose, lygiagrečiai tiriant, diegiant ir aprobuojant šiuolaikinius statistinio tyrimo metodus.
1984 metais SAM ministo įsakymu buvo įkurtas Lietuvos TSR Kancerregistras. 1990 metais reorganizavus Onkologijos mokslinio tyrimo institutą ir kliniką prie jo į Lietuvos onkologijos centrą, registro veikla buvo pratęsta ir sustiprinta.
Šiuo metu Lietuvos vėžio registras yra populiacinis registras, kurio tikslas yra užtikrinti vėžinių susirgimų registraciją nacionaliniu lygiu. Toliau plėtojami deskriptyviniai epidemiologiniai tyrimai, ruošiami moksliniai straipsniai ir informaciniai leidiniai apie piktybinius navikus Lietuvoje, dalyvaujama šalies ir tarptautinėse mokslinėse programose bei projektuose, aktyviai bendradarbiaujama su Lietuvos ir užsienio mokslininkais. | 
