Į pradžią
El.paštas
Svetainės žemėlapis
Spausdinti
 
Lietuviškai English
Prisijungimo vardas: 
Slaptažodis: 


  Mes:

  VU Onkologijos institutas
  Vėžio informacijos centras

  Santariškių 1 LT-08660
  Vilnius
  Tel. 8-5-278-68-02
  El. paštas: cancer(@)vuoi.lt




 


 

Pagrindinis remėjas:

  Apie VIC     Paciento mokykla     Paramos grupė     Pacientų bendrijos     Parama  
Šalutiniai radioterapinio gydymo poveikiai

Radioterapijos šalutinių poveikių intensyvumą lemia: bendroji paciento sveikatos būklė prieš pradedant spindulinį gydymą, ligos įsisenėjimas, paciento amžius, gretutinės ligos, spindulių dozė, švitinama kūno vieta, švitinamų audinių tūris ir pan.

Organizmas reaguoja daug jautriau, kai spinduliais gydomi pilvo, mažojo dubens srities organai, negu kai švitinami, pavyzdžiui, kojos ar rankos minkštųjų audinių navikai.

Šalutiniai poveikiai intensyvesni, kai švitinama didelė kūno apimtis, pavyzdžiui, plaučių navikai ir tarpuplaučio bei kaklo srities limfmazgiai, negu kai švitinamas vienas kaklo srities piktybinis navikas ar metastazinių limfmazgių konglomeratas.  

Nebūtinai kiekvienam pacientui pasireiškia visi toliau minimi radioterapijos šalutiniai poveikiai.  Dažniausiai šalutiniai radioterapijos poveikiai atsiranda ne staiga, bet palaipsniui, kartais net užbaigus gydymą. Apie šalutinius poveikius būtina pranešti gydančiajam onkologui radioterapeutui – jis, jei reikės, paskirs gydymą.  

 

Bendrieji šalutiniai radioterapijos poveikiai

Nuovargis  
Neretai pacientai švitinimo laikotarpiu jaučiasi nuolat nuvargę, nusilpę – dažniau, kai švitinama krūtinės ląstos ar pilvo organų sritis. Jonizuojantiesiems spinduliams veikiant kūno audinius, juose vyksta  procesai, dėl kurių atsiranda vadinamųjų laisvųjų radikalų, organizmą veikiančių kaip toksinės medžiagos. Tuomet ir jaučiami bendrojo pobūdžio negalavimai. Vienas jų – nuovargis ir silpnumas. Nuovargis ir silpnumas kartais jaučiamas keletą mėnesių užbaigus gydymą. Reikėtų kasdien skirti laiko poilsiui bei popietiniam miegui, atlikti tik būtinus namų ruošos darbus, pasikviesti į pagalbą draugus bei artimus žmones.  

Apetito praradimas 
Neretai švitinimo metu neturima apetito, todėl  krinta kūno svoris. Dažniau apetitas prarandamas, kai švitinami burnos, ryklės, stemplės navikai, pilvo ar krūtinės ląstos organai. Reikėtų valgyti nedideliais kiekiais, bet dažniau, lengvai virškinamą, skaniai paruoštą, mėgstamą maistą, vartoti daugiau skysčių, vaisių, daržovių.

Pakitimai kraujyje
Įvairūs žmogaus audiniai nevienodai atsparūs spindulių poveikiui. Jautriausi tie audiniai, kuriuose nuolat vyksta dalijimasis ir atsinaujinimas, ypač kraujodaros organų – kaulų čiulpų. Jonizuojantieji spinduliai slopina kaulų čiulpus, gaminančius kraujo kūnelius – leukocitus, eritrocitus, trombocitus.

Ypač reaguoja baltuosius kraujo kūnelius leukocitus gaminanti kaulų čiulpų dalis. Pasireiškia leukopenija, t. y. leukocitų kiekio kraujyje sumažėjimas.

Sumažėjus raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų, išryškėja mažakraujystė (kitaip anemija – kai kraujyje žemas hemoglobino kiekis). Tuomet pacientas jaučia didesnį nuovargį ir silpnumą.

Sumažėjus trombocitų, pasireiškia trombocitopenija. Tuomet atsiranda kraujavimo pavojus iš gleivinių, nuo menkų traumų poodyje atsiranda mėlynės. Kraujo pakitimai būna ryškesni, kai į švitinamų sričių apimtį įeina krūtinkaulis, stuburkauliai, dubens kaulai.

Švitinimo metu nuolat atliekami kraujo tyrimai, esant reikalui skiriamas atitinkamas gydymas.  

Odos reakcija 
Kartais švitinimo metu parausta švitinamų sričių oda – panašiai, kaip nuo saulės, ji niežti, pleiskanoja. Odos reakcija prasideda 3-4 švitinimo savaitę. Jautresnė šviesiaplaukių ir šviesiaodžių žmonių oda. Juodbruvių oda reaguodama į spindulius dar labiau patamsėja. Daliai pacientų odos reakcijos nebūna visai. Gydytojas radioterapeutas, esant reikalui, paskiria atitinkamus tepalus, rekomenduoja kaip prižiūrėti odą.

Spindulinio gydymo metu nepatariama būti saulėje, maudytis karštoje vonioje, saunoje, švitinamos srities odą trinti, masažuoti, skusti, tepti spiritu, kvepalais, dezodorantu, kremu ar kitomis aštriomis kosmetikos priemonėmis. Šios taisyklės galioja ilgą laiką ir po gydymo.

Spindulinio gydymo metu rekomenduojama dėvėti natūralaus pluošto (medvilnės, lino)  apatinius drabužius; jei dienos saulėtos, patartina nešioti skrybėlę; jei švitinama galvos ar kaklo sritis, reikėtų vengti vėjuoto oro.

Negalima pamiršti, kad ilgai būnant karštoje saulėje jos spinduliai ir per plonus medvilninius marškinius gali pakenkti švitintos srities odai.   

Nuplikimas
Taikant radioterapiją, nuplinka tik ta vieta, kuri pakliūna į švitinimo lauką, tačiau tai laikina, vėliau plaukai atauga.  

 

Radioterapijos poveikis seksualiniam gyvenimui

Moterims
Dėl piktybinių navikų radioterapijos moterys lieka vaisingos, jos gali pastoti, nebent radioterapija buvo taikyta į mažąjį dubenį ir buvo apšvitintos kiaušidės. Radioterapiją praeityje patyrusios moterys pagimdo sveikus, be apsigimimo požymių vaikus. Rekomenduojama pirmuosius dvejus metus po radioterapijos nepastoti.  Išorinė ar vidinė mažojo dubens organų radioterapija paveikia kiaušides – laipsniškai po kelių mėnesių išsivysto menopauzė. Moteris jaučia karščio bangų antplūdžius, gali sutrikti miegas, sausėja oda, makštis, atsiranda diskomfortas lytinių santykių metu. Dėl to moterys, ypač jaunesnio amžiaus, labai išgyvena. Priklausomai nuo piktybinio naviko tipo gali būti paskirta pakaitinė hormonų terapija (PHT). Kartais, kai mažąjį dubenį jaunoms moterims tenka švitinti dėl tokių onkologinių ligų kaip limfomos, prieš švitinant atliekama kiaušidžių pakėlimo operacija, t. y. kiaušidės patraukiamos iš būsimojo švitinimo lauko ribų. Po makšties srities radioterapijos gali susiaurėti makštis. Reguliarus seksualinis gyvenimas padeda išvengti makšties susiaurėjimo. Skiriami tepalai makščiai.      

Vyrams
Vyrams dėl piktybinių navikų radioterapijos gali susilpnėti lytinis potraukis, laikinai sutrikti erekcija jau vien dėl to, kad kamuoja nežinia dėl ligos baigties ir ateities. Tuo metu vyrai neretai jaučiasi pavargę galvoti apie seksualinį gyvenimą.  Jei dėl šlapimo pūslės ar prostatos vėžio radioterapija taikyta į mažąjį dubenį, nuo gydymo praėjus keliems mėnesiams ar metams gali pasireikšti impotencija. Apie šiuos dalykus reikia kalbėtis su urologu. Vyrai, kuriems radioterapijos metu buvo apšvitintos sėklidės, lieka nevaisingi.

Priklausomai nuo radioterapijos taikymo srities šalutinių poveikių pasireiškimas gali turėti ypatumų:

 

Daugiau apie šalutinius radioterapijos poveikius rasite svetainės skyriuje "Atskiri piktybiniai navikai".

 

 

« grįžti

 

 

Paskutinis atnaujinimas: 2008-12-04 13:42

Į viršų

Praneškite mums apie aptiktas klaidas, teikite pastabas ir pasiūlymus. Spauskite čia !


VĖŽIO PROFILAKTIKOS IR ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMOS LIETUVOJE

GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO PREVENCIJOS PROGRAMA (finansavimas ir metodika)
Pagal šią programą 25–60 metų amžiaus moterys turėtų 1 kartą kas 3 metus nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio ikivėžinių pakitimų ar vėžio. video»» 


KRŪTIES VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMA
Pagal šią krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą 50–69 m. amžiaus moterys turėtų nemokamai 1 kartą kas 2 metus atlikti mamografijos tyrimą. video»»

PROSTATOS VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMA
Pagal šią prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą  50-75 m. amžiaus vyrai (o jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas, brolis - nuo 45 metų) 1 kartą kas 2 metus turėtų nemokamai atlikti PSA lygio kraujyje tyrimą. video»»

STOROSIOS ŽARNOS VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMA
Pagal šią storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą  50–74 metų amžiaus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrities gyventojai (vyrai ir moterys) 1 kartą kas 2 metus turėtų atlikti slaptojo kraujo išmatose tyrimą. video»»

TEREIKIA KREIPTIS Į SAVO ŠEIMOS GYDYTOJĄ!

Jei atlikus šiuos tyrimus būtų nustatyta pokyčių, tuomet pacientams būtų atliekami kiti reikalingi tyrimai bei gydymas.

Lankytojų statistika

Nuo: 2007-01-19
Iš viso: 3483052
Šiandien: 756
Dabar: 13

Visa  svetainėje www.vuoi.lt paskelbta informacija yra intelektinė VU Onkologijos instituto nuosavybė.
Draudžiama be raštiško leidimo naudoti ir platinti grafinę bei tekstinę informaciją žiniasklaidos priemonėse bei kitose interneto svetainėse.

© 2010 Vilniaus universiteto Onkologijos institutas.

 

 

 

Sprendimas: Idamas